Kartais iki pilnos laimės tereik grojaraščio, ausinių, kad galėtum patirti tai, ko negalima apsakyti žodžiais... Vos kelių posmų, užvedančios, o kartais lėtos, ramios dainos ir ši jau tampa mėgiama daina...
Kas mane patraukia dainose? Kiekvieno skonis skirtingas, galima atsakyti, vos tik kažkam paklausus, tačiau mano sieloje, širdyje turi kažkas sukirbėti, kad pajustum plakančią širdį, šypseną veide, ir neklusniai trepsenčias kojas, kurios tarytum nori pritarti į ritmą... "Muzika nuplauna kasdieninio gyvenimo dulkes nuo sielos". Muzika, tai tarytum turi spalvas, kurių net neįmanoma įrėminti, jomis reikia grožėtis, sugebėti įžvelgti net menkiausiose smulkmenose. Muzika prisipildo kiekviename žmoguje, muzika skamba ore, per muziką mes kalbam - dainuojam, skambant melodijai. Mes išliejam jausmus, kurie susikaupia gyvenimui bėgant. "Muzika - tai kelias į sėkmę".
"Muzika buvo išrasta, kad patvirtintų žmogaus vienatvę". Ir visa tai yra tiesa, kai Tau liūdna, ji Tave pradžiugins, kai Tau linksma, ji kartu su Tavimi džiaugsis, o kai Tu verki, muzika tarytum sugebės paguosti... Nesvarbu, jeigu bendraujame su muzika tik per jos skambesį, žodžius kartais taip įsimenančius, ir tarytum atsispindinčius Tave! Atsimenu kai muzikos namų darbas buvo aprašyti ką tau reiškia muzika... Tądien parašiau neapgalvotai, galbūt tuo metu dar buvau nesuaugus, ir nesukdama galvos brūkštelėjau kelis sakinius... Tačiau atitaisant šią mažutėlę klaidą, aprašiau visa tai klausydamasi muzikos, jausdama ją šalia, ir apibūdindama (šiuo metu), kaip gyvenimo dalį, be kurio žmogus neišliktų žmogumi... :)
Vėjui glostant plaukus, ir saulės spindulėliais žaidžiant, aš pirmyn ir atgal, ta pačia linkme supausi... Medis judėjo aukštai man įsisupus, o kojos nebuvo supančiotos, kai tuo metu ant žemės vaikščiojau su žalsvais žole primenančiais kroksais... Ir tuomet man įsisupus aš tarytum įnikau savo pasaulyje... Niekas netrukdė, net ir rėkaujantys iš laimės pusbroliai. Aš buvau savo laimėje. Jaučiau šalia savęs, turėjau ne tik apglėbus, bet ir mintyse vis išlendančią... Vėjui kutenant žandus aš rankose stipriai laikiausi supynių, bijojau sustoti, bijojau paleisti laimę, bijojau netekti vėjo, saulės spindulėlių, ir atrodo debesies kraštelio kurį siekiau plaukais... Ak, tie išdygę, besikeičiantys vasaros orai, vieną akimirką žiūrėk, jau saulė išdidžiai pasipuošus spinduliais, o jau kitą vėjas šiaušia plaukus į visas puses... Tačiau balsai kviečiantys mane, sutrukdė laimei tęstis toliau, ir mano kojos pačios nuvedė tenais kaip vedė balsai... "Kad ir kokio amžiaus bebūtum, visada tai kas tave traukė vaikystėje, suaugus ar būnant paaugle, širdyje išliks noras pasijausti mažu, ir toli atsiribojant nuo žemės rūpesčių..." Su meile, Emilija
Kas man yra vasara? - Šmėkšteli galvoje klausimas įkyriai skambantis lyg dainos per radiją... Vasara - tai bemiegės naktys, karštos dienos; Vasara - tai draugų kompanija, vakarai praleisti su šeima; Vasara - tai pačios linksmiausios atostogos; Vasara - momentas kai knygas tiesiog "ryji"; Vasara - naujos pažintys; Vasara - nauji įspūdžiai; Vasara - ech, laikas kai pinasi pačios beprotiškiausios mintys, kai galva sukasi nuo karščio, nosis nuo kvapų, o akys nuo vaizdų :) Vasara - maudynių momentas; Vasara, vasarėlė, oi, kad ji tęstųsi amžinai, kad ji turėtų ne ribotą laiką, suktųsi dienomis, ir valandomis, o saulė danguje šviestų iki išnaktų! Atsipūtusi, ir vos bepajėgianti išbūti prikaitintame saulės kambaryje įsijungiu dienyną, na žvilgteliu su nuoboduliu ir išvystu žinutę nuo auklėtojos, kurioje ne kas kita, o privalomas knygų sarąšas. Aišku, aš dievinu knygas, juo labiau vasarą, kai laikas joms tiesiog užtektinai skirtas, tačiau knygos iš sarąšo ne visados domina, mat kartais žiūriu su panieka, ar visas spėsiu perskaityti, ir su liūdesiu akyse, ar skirtas laikas bus ir mano mėgiamoms knygoms? Kelios knygos iš sarąšo : Frank Ana. Dienoraštis Friesen Gayle. Džeinės dukra Gripė
Marija. Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija Gripė
Marija. Varpų metas Hagerup Hilde. Pienės daina Janson Tuvė. Tėtis ir jūra Kestneris Erichas. Kenigsburgo gatvė ir aš Krėvė
Vincas. Bobulės vargai Lagerlöf (Lagerliof) Selma. Portugalijos karalius Liobytė Aldona. Kuršiukas Lowry
Lois (Louesa Lauri). Siuntėjas Mahabharata, arba Sakmė apie didįjį Bharatos ainių mūšį Main
Ridas Tomas. Kvarteronė Niziurski Edmund (Edmundas Niziurskis). Penki melionai į rankas Peterson Katherine (Ketrina Peterson). Kaip ir žvaigždės Proisleris Otfrydas. Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne Račickas Vytautas. Mano vaikystės ledai Čia tik keletas knygų, tačiau daugelis man gerai žinomų, nors ir ne visos perskaitytos... O aš bėgu kaitintis saulėje, ir į rankas pasiimti knygą :) Iki, greito, Emilija
