Pavasarinis medis

Vėjui siaučiant, ir draskant medžių šakas, o tuo pačiu ir vaikų prabėgusių plaukus, negailestingai niaukiasi mėlynai nusidažę debesys... Vos tik vakar pasidžiaugus vasariniu džiaugsmu, ir maištaujant švelniam vėjeliui, patyriau su drauge net ir pirmuosius nukritimus ir skaudžius sumušimus, bet viskas baigėsi laimingai... :)

Žvilgtelėjus, prieš kompiuterio ekraną obelų šakas, kurios puikuojasi savo gegužiniu grožiu, norisi įamžinti, o gal net ir pačiai šalia pastovėti... Rankomis stipriai apkabinčiau medį, ir turbūt prireiktų draugės pagalbos, kad priversta paleisčiau... 

Sakoma, jog apkabinus medį, o labiausia ąžuolą, įgauni stiprybės, to amžino gyvenimo, energijos, gerų minčių ir emocijų... Svarbiausia mėgautis nors akimirką apkabinti ir pasidžiaugti, o gal net pasidalinti mintimis su ąžuolu...
Jūsų Emilija