Kartais iki pilnos laimės tereik grojaraščio, ausinių, kad galėtum patirti tai, ko negalima apsakyti žodžiais... Vos kelių posmų, užvedančios, o kartais lėtos, ramios dainos ir ši jau tampa mėgiama daina...
Kas mane patraukia dainose? Kiekvieno skonis skirtingas, galima atsakyti, vos tik kažkam paklausus, tačiau mano sieloje, širdyje turi kažkas sukirbėti, kad pajustum plakančią širdį, šypseną veide, ir neklusniai trepsenčias kojas, kurios tarytum nori pritarti į ritmą... "Muzika nuplauna kasdieninio gyvenimo dulkes nuo sielos". Muzika, tai tarytum turi spalvas, kurių net neįmanoma įrėminti, jomis reikia grožėtis, sugebėti įžvelgti net menkiausiose smulkmenose. Muzika prisipildo kiekviename žmoguje, muzika skamba ore, per muziką mes kalbam - dainuojam, skambant melodijai. Mes išliejam jausmus, kurie susikaupia gyvenimui bėgant. "Muzika - tai kelias į sėkmę".
"Muzika buvo išrasta, kad patvirtintų žmogaus vienatvę". Ir visa tai yra tiesa, kai Tau liūdna, ji Tave pradžiugins, kai Tau linksma, ji kartu su Tavimi džiaugsis, o kai Tu verki, muzika tarytum sugebės paguosti... Nesvarbu, jeigu bendraujame su muzika tik per jos skambesį, žodžius kartais taip įsimenančius, ir tarytum atsispindinčius Tave! Atsimenu kai muzikos namų darbas buvo aprašyti ką tau reiškia muzika... Tądien parašiau neapgalvotai, galbūt tuo metu dar buvau nesuaugus, ir nesukdama galvos brūkštelėjau kelis sakinius... Tačiau atitaisant šią mažutėlę klaidą, aprašiau visa tai klausydamasi muzikos, jausdama ją šalia, ir apibūdindama (šiuo metu), kaip gyvenimo dalį, be kurio žmogus neišliktų žmogumi... :)
Mm..tikra tiesa. Taaip gražiai apibūdinai :)
AtsakytiPanaikintiKaip seniai buvai apsilankius, ir taip praskaidrinai nuotaiką :) Dėkoju širdingai! :)
Panaikinti