Visi norėjom gerų orų, tokius ir gavom, - kaip pagalvoji, tačiau verdantis karštis lyg būtum keptuvėje tikrai nieko nežavi, o tuo labiau manęs, kai savaitę blogam orui užėjus pratūnojau kambary... Na, kai jau ruošiausi pasirodyti laukui, ir maloniai šviečiančiai saulutei, į veidą plykstelėjo lyg žaibas karštis... Įsigandau, ir jau bandžiau apsisukti kai viena mano basučių išslydo iš po kojų ir nusirideno nuo laiptų. Ką gi, bėgau pakelti, kad toji neliktų taip ir kiurksoti vidury kelio, kai pamačiau, pavėsį, visų pamirštą ir vienišą, tačiau apsaugantį nuo saulės spindulių, kurių dabar taip bijojau... Nors margaspalvė skrybėlė dabar tebekiurkso ramiausiai kambaryje, jos man iš tiesų net nereikėjo, mėgaujantis vėjeliu pavėsyje... Išsileidau plaukus, rankos nusviro ir tarytum nuo begalinio nuovargio atsiguliau ir panirau į minčių sukūrį, jame suposi įvairiausios mintys... Nuo beprotiškiausių iki neįgyvendinamų...
Taip gulėjau ištisas valandas kai mano ausis pasiekė atbėgantis pusbrolis su kibiru šilto vandens, (o ką gali žinoti gal šalto vandens) kuris ir pagrąžino mano rūbelius tampančius šlapiais... Ką gi, teko išdykėlį gaudyti, ir atsilyginti už sutrukdytą ramybę! :) Cha, cha...
Su meile, Emilija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą