Nevalia nutraukti minčių!

Vos tik atėjus įkvėpimui, šis kaip siūlas nutrūksta. O kas dėl jo kaltas (?!) viena reikšmiškai aplinka, dėl kurios ir negaliu susikaupti... Tiesa sakant net ir pro šalį praskridęs paukštelis sutrukdo minčių raizgalynę. O gal, dar geriau, mat galiu visa tai įminti ir atpainioti... 

Taip po gi dėl visa ko kaltos ir naujienos veidaknygėje... Tik kapteli, tik suzvimbia ir jau gaudykis atsipeikėjus iš kur gi tie garsai. Na ir ką gi padarysi, kad man reik ramybės (arba lyriškų, įkvepiančių dainų), ne visados aišku. Pati esu ne visada pakenčianti ramybę, nebent kūrybos ertmėje... 

Tik nenutrauk minties, skubu pranešti bešaukiančiai moteriai televizoriaus ekrane...

Jus mylinti,

Emilija :))