Aš bijau. Rimtai. Nenumanau, kaip klostysis viskas toliau, bet nelaukiu pirmadienio. Pirmą kartą, kuo rimčiausiai norėčiau sugražinti laiką atgal, viską sustabdyti, ir mėgautis šventiniu maratonu, nes... aš baisiai prie to prisirišau, kad net neišsiritau iš super malonaus kiauto. Ir vis gi, aš bijau pirmadienio, dar ir dėl to, kad prasidės sumaištis, pyktis grįž, ir teks vadovautis protu, ar niekam tikusia šypsena. Bet... aš dar noriu pakiurksoti lovoje, pailsėti iki nuobodolio, pamiršti netikusius namų darbus, ir nesivadovati laiku. Pamiršti jį, ir mėgautis buvimu. Savęs, kitų bičiulių. Ir kodėl visas tas malonumas turi pabaigą? Kam reikia naujos, nuobodžios rutinos kuri dar labiau liūdintų. Kam reikia tų sumautų dienų, kurių dėka aš verkiu... (Jei pastebėjot man dingo nuotaika). Man reikia dar vienos itin ilgos savaitės, dar džiaugsmo akimirkų, kad nepraraščiau savęs... akimirkų, kai kalbėtum su laime, ir lauktum valandos, kada galėtum vėl su ja pasimatyti. Aš išsiliejau. Nepajėgiau viską palikti savyje, susikaupus per dvi valandas, tiesiog turėjui atsiverti, nes vien tik pagalvojus apie mokyklą, vimdo. Mintys vimdo. Prisiminimai, kuriuos norėčiau suguldyti į kapines, jog prisiminimų kapinės egzistuoja, tiesa? Jei ne, aš jas įkursiu, ir dedikuosiu mokyklos vardan. Jei atvirai, mane žlugdo mokslai, kurių bus apstu dėl susikaupusių namų darbų, ir negalėsiu skirti laisvalaikio malonumams, nebent laukdama savaitgalių, kurie tarytum praskrenda... ech, norėčiau, kad praskristų ir mokslo metai, norėčiau mėgautis vasaros jaunatviškumu ir laisve! Tuo ir baigiu, savo sapaliones apie baimę, kuri neužilgo nieko nelaukiama ateis!
Iki brangieji,
Emilija ♡
Prieš dvi savaites jau buvau susitaikius:„ viskas neamžina,reiks eit atgal”. Vakar galvojau: „gal pasiilgau to laiko kai nieko nespėju. Visą vakarą pragroji, o poto nd darai per pamokas. Gal pasiilgau bekvatojančių draugų, suirzusių mokytojų, kvailų mokyklos administracijos šnekų”. Bet meluoju sau. Per šias atostogas tiek daug nutiko. Pasikeičiau aš, mano požiūris ir aš....nelaukiu. nelaukiu kaip ir Tu...
AtsakytiPanaikintiBlemba, lyg skaitytum neužrašytas mano mintis!! Jop, manau kiekvienas pasikeitė... pagaliau per atostogas surado save, savo norus... ir teks viso to atsisakyti dėl mokyklos, tų standartų... ech, norėčiau, kad abi ištvertume tuos siaubus! Ir ateitų kitos atostogos... :))
PanaikintiIštversim. Ir ateis tos išsvajotosios atostogos. Kartu viskas įmanoma, ar ne? ;)
PanaikintiAš irgi nenoriu. Man irgi baisu. Vis dėlto, buvo taip gerai skaityti Tavo mintis, kurios tokios panašios į mano, kad net ne panašios, o tokios pat :)
AtsakytiPanaikintiNu ir aš taaaip nenorrriu, nu taiiiip... Vėl ta pati nuobodi pilka masė. Vėl "Reikia!", nes "Reikia gi". Vėl "Svarbu!", nes "Nu svarbu". Bet niekis, priprasim. Ir Tu, ir aš, ir visi. Tik pažadėjau sau, kad ir toliau, ir visada, piešiu vienaragius matematikos sąsiuvinyje, šoksiu per kūno kultūrą, juoksiuosi per fiziką, svajosiu per geografiją ir naudosiu mokyklą savo reikmėms, kol ji nespės panaudoti manęs savosioms :))))
P.S Liko ~ 15 h laisvo gyvenimo! Ar įsivaizduojate, kiek daug dar galima nuveikti?! Aš ne :D
Žinai, dėl kelių jausmų nenoriu į mokyklą, nes vėl viskas kartosis, vėl mokytojai džiaugsis, prirašę begalę nd, vėl kūno k., mokytoja rėks, kad padusę nuo bėgimo,sėdamės ant suoliukų, nes... vėl reikės kaip sakei, vėl bus viskas suknistai svarbu!! Bet... manau, toje visoje bėdoje, reikia išlikti savimi, juoktis, ir mėgautis kepyklėlės bandelėmis, nes čia trumputė laime, visame kame... bet vis gi, tada nusikalusi grįžiu namo, ir planuosiu savaitgalius!! Čia yra didelis privalumas :))) kad ir kiek liko laiko, lauksiu x faktoriaus, beprotiškai džiaugsiuosi Tomo ir Jonatano pasirodymais ir ... lauksiu rytojaus vargų! :D Sėkmės!! :)
PanaikintiIr Tau taip pat! :)
PanaikintiChi, ačiū! :) Už ką Tu sergi x faktoriuje, na jei žiūri jį? ☆
PanaikintiAš čia taip negražiai padarysiu ir įsikišiu pasakydama, kad aš sergu už Thomą! Jis yra jėga !
PanaikintiZuiki, laiku isikišai!! Duok žaibą, brangioji! Jis irgi mano favoritas be Jonatano! :) Na, dar ir Paulius patiko, bet ką padarysi iškrito, tai iškrito...
Panaikinti