2016 m. sausio 5 d., antradienis

Laiškas skaitytojui ir tinklaraščiui metų proga

Mielas, skaitytojau,
Ech, kaip greitai bėga laikas, bejėgiškai mojuodamas įvairiais metų laikais, kurie atrodo praneša naują pradžią, palikdama praeitį su tuščiomis nuoskaudomis, ir vis gi metai bėga, bėga ir mėnesiai, kurie akyse tirpsta, kaip, kad ledai nespėti suvalgyti... ir štai, sulaukiau tos dienos, kai galiu pasidžiaugti savo tinklaraščio egzistavimu. Tvirtai jis jaučia pagrindą, tvirtai jaučiuos ir aš. Kūryboje plečiuosi, kaip nepažįstamųjų akiratyje, vis daugiau pažinodama asmenybių, o čionais savo galimybių kurti, suvokti, pažinti.
Pripažinsiu, kai pirmą kartą susidūriau su mintimi kurti, bijojau, jog šis tinklaraštis neišbus nė dviejų gerų mėnesių, bijojau savo kūrybą pateiki kitiems, išgirsti dvipusių, skirtingų nuomonių, o dar kai blaškiausi dėl dizaino... tai maniau, kad pražusiu tarp patyrusių jaunųjų rašytojų, ir jų gabumų. Bet kaip ir man, tereikėjo stumtelėjimo priekin, kad nesuabejočiau savo pasirinkimu, siekčiau tolesnių rezultatų, ir vis gi man pavyko. Pavyko tobulėti, kaip asmenybei, mąstymui, ir supratau, kad nesu tas kas esu, kai sugebėjau kurdama atrasti ir save. Tikrąjį "aš". Metams prabėgant jaučiau didelį pasistūmėjimą priekin, kūrybos sritį, ir ieškojimą savęs, nes vis gi radus dalelę, ieškau antrosios, kad suvokčiau save, asmenybę. Metai prabėgo, tiek kalendoriniai, tiek kūrybos, ir aš supratau, ir neklydau jog nulipdžiau savo prieglobstį, savo tinklaraštį, į kurį galiu atsiremti, kai blogai išjausti, pasiguosti, kai gerai mėgautis tomis dienomis, bet negalėčiau to daryti, jei nebūtų Jūsų, tiek šeimos palaikymo, tiek draugų ar skaitytojų. Manau, Jūs esat mano sektini pavyzdžiai, tie žmonės kuriais tikiu ir pasitikėjau, galėjau paklausti nuomonės, ir jų žodžiuose galėjai išgirsti tiesos, tikrumo. Aš, už viską Jums brangieji dėkoju, už skleidžiamą pozityvą, pastūmėjimą, komentarus, įkvėpimą, ir egzistavimą, kaip, kad egzistuoja šis nežemiškas tinklaraštis vienerius metus.
Taip pat norėčiau padėkoti, dizaino autorei Dovilei Dalmantaitei, kurios dėka šis tinklaraštis įkvėpė, suteikė prasmę, ir spalvingumą, kalbą vaizdu. Ačiū, mieloji!
Aš vis dar negaliu patikėti, kiek daug dėmesio, ir palaikymo sulaukiau, nors kuklus sekėjų skaičius, bet yra dar daugelis slaptų skaitytojų. Ačiū, ir Jiems!
Norėčiau, kad dar vieni metai kūrybos kelyje atneštų ryžto, įkvėpimo, kantrybės belaukiant įkvėpimo mūzos, ir gerų akimirkų! #Metai #jėėė

Su meile, mielieji,
Emilija! ♡♡

2 komentarai:

  1. Emilijaaa, labai Tave sveikinu! Turi nuostabią, labai kūrybingą sielą, kurią mes norim vis labiau pažinti ir tikiuosi, kad tai tęsis dar ilgai! :)) Tikiu, kad sekėjų ratas dar plėsis ir šie metai bus dar pilnesni džiugių akimirkų bei netikėtumų :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aiste, kaip nudžiuginai savo komentaru! Aš ištiesų džiaugiuos, kad esate, jūs tokios fainos asmenybės! :) Oj, visada atsiras laiko kurti, jei tik bus įkvėpimo, bet... tikrai manau dar ilgai bendrausim, ir dalinsimės kūriniais :) Ačiū, už palinkėjimą, tikiuosi ir Tau kūrybiniai ir kalendoriniai metai bus dar geresni, šiltesni, ir kaip sakant bus daugiau "mūzų" :) Nesušalam per tokius orelius, ir sėkmės!! ☆

      Panaikinti