Lengvas vėjelis glostė vienišo drugelio sparnus. Šie buvo išdažyti mėgstamomis paletės spalvomis.. Ryškūs ir dideli, taip galėtum apibūdinti šio vienišiaus sparnus. Mėgaudamasi tyliu burzgesiu ir saulės spindulėliais, drugelis tai šen tai ten skraidė man nematant... Tarp levandų šakelių pasislėpę matėsi jo sparnai, kurie karts nuo karto sujudėdavo... Saulė kepino kiek galėdama, lepindama lietaus nuvargusią žemelę. Kiekvienas dirbo darbelį, pradedant nuo žiogo svirpimų baigiant petunijų augimu! Saulė ir vėsus vėjelis glostė ir lepino kiekvieną išsiilgusį karštų, vasariškų dienų... Atsimenu, dar visai neseniai su drauge kalbėjome ir diskutavome apie jaučiamą rudens atėjimą, ir orą kuris visai nepanašus į vasariškas dieneles. Tik ant tų žodžių sukrusdavom, ir nutylėdavome nostalgiškai įkvėpdamos prisiminimų pačioje vasaros pradžioje, kurioje netrūko šiltų dienų ir gamtos pražydusio grožio.
Vitrinose nemažai laiko skirdavau apžiūrinėdama įvairaus stiliaus sukneles. Gražiausias, įvairiausių raštų, išmargintos gėlių, drugelių raštais. O vos prisiminus savo spintoje esančias sukneles, nuliūsdavau, tačiau prarasdama viltį žinojau, kad nė vienos iš jų nereikės, žiūrint orų prognozes. Ir štai netikėti, nelaukti, ir svarbiausia išlaukti orai sugrįžo! Nereik nei Turkijų, Graikijų.. Ir čia kaip tame užsienyje smagu, šiltas oras, kaitinanti saulė, ir neaprėpiama jūra. Nors lėk prie jūros! Svarbiausia tokiam orui esant nepamiršti pasiimti geros nuotaikos :) Taip mano mintims besirutuliojant ant piršto pasipuošė nematytas "žiedas", plazdantis, ryškus, dailus! Man bemąstant tarp levandų išdrįsęs pasirodyti drugelis nusprendė keisti planus ir susirasti draugiją! Chi, chi :)
Su nauja vasaros pradžia,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą