2015 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis

Slogios mintys apie mokyklą

Dangaus mėlynumas mane migdo. Migdo kaip ateinantys lietaus lašai, kurie žutbūt nori pasirodyti, sugadinti dieną, nesvarbu, kad nuo karščio svaigsta galva. Galva kurią tempiu, nešu ant pečių, kaip arbūzą, kopūstą... Ir tuo pačiu metu prisimenu mokslus. Varginančią geografiją, pilkąsias pratybas, ir.. visų nekenčiamą matematiką. 

Lietui vos, vos lyjant slogios mintys kirba galvoje. Kaip aš atrodysiu rugsėjo pirmają? Kaip seksis mokslai? Ar šie pusmečiai pakylės iki dešimt? (Anie buvo lygiai devyni) Ateis naujokų? Ar keisis mokytojos/mokytojai? Tos pačios varginančios rugpjūčio mintys mane varo iš proto... Nauji sąsviuniai, kūno kultūros numestas krepšys, langelių pasaulis kurių paraštėse peskiosiu gėlytęs, juodraštis ne tam, kad skaičiuočiau uždavinius, o paišalynėms, klasės nuotraukos, kuriose visi klasiokai save peikia, linksmos lietuvių pamokos, rašiniai kurių nieks nekenčia, o aš dievinu... Juodos ausinės, skleidžiančios spalvotas dainas, rėkaujantys bernai, kurie trukdo susikaupti :) Skambutis, kuris pats keiščiausias, kadangi tai dainos populiarios! Biblioteka, kurioje malonu sėdėt ant palangės, valgykla kvepianti dešrelėmis, pusryčiai - du šaukštai košės, budėjimas ir juokas tramdyti pradinukus, švarkai kurie linksmina, o kartais nervuoja, ir kepyklėlės maistas valgymo metu...

Ech, taip užvedė mokyklos prisiminimai, jog tie vaikščiojimai koridoriais, nuobodūs arba labai linksmi namų darbai, tai tiesiog smulkmenos kurios vis giliau lenda ir lieka tūnoti mano galvoje... Ech, rugsėjis!

Su meile, Emilija 

1 komentaras: