2015 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Prieš naujiesiems ateinant...

Sapnavau Tave. Ilgėjausi Tavo žvilgsnio, kuris gąsdino mane ir vertė slėptis. Bet Tu man kritai į akį, prisipažinsiu, tik nežinia kuom labiau, savo nuoširdumu ar savo gražiais bruožais, kitaip tariant išvaizda, tačiau atsakymo aš nežinojau, nes man Tu tiesiog patikai.... tiesiog.

***
Visi tik ir kalba apie artėjančius naujuosiuos, o aš laužau galvą dėl per greitai bėgančio laiko, kuris neleidžia ramiai man perskaityti knygos, nes vis gi aš kažko bijau ateityje. Kažko laukiu ir viliuosi, o paskiau slapstausi nuo vis labiau susipainiojančių košmarų. O, tie košmarai realybė (Galbūt aš taip pasinėrus į knygą, kad neatraščiau realybės). Gal ir dėl to. Bet žinai, man sunku susivokti, kad naujieji nebetoli, o tikslai pamiršti senas nuoskaudas, ir pasitikti naujus džiaugsmus vargiai lenda atmintin. Jog, atleisti nėra sunku, kaip pamiršti. Mylėti nėra bloga, tačiau tai įmanoma, jei tave painioja su praeities šešėliais, nematydami tavęs. Dėlioti mintis nėra neįmanoma, kaip jas sukurpti, surasti tinkamiausią. Ir vis gi šypsotis nuo kada tapo sunku? Ar paklausei bent, nesiklausydamas tų proto gandų, kuris draudžia nusišypsoti šelmiškai, kad neatrodytum pikdžiugiška baidykle.. bet. Ar klausei širdies, ar vargei sekei proto balso? Ar kartais jis nepavydėjo, kaip, kad praeiviai sutikti gatvėje, kurie kaskart tikėjosi išvysti bendraminčius dėvinčius abejingumo kaukę. Bet Tu nepriklausai praeiviams, o ypač surūgusiom jų nuotaikom. Tu priklausai sau, tik sau. Tad kartą nustebindamas savo išmintį, ir nepaklusdamas senamadiškajam protui, pasitelk visas jaunatviškas išmones, ir galiausiai sutikęs pavargusį nuo gyvenimo žmogų nusišypsok. Kuo tyriausiai ir tikriausiai. Pabandyk, nes tai nieko nekainuoja, Tavo šypsena yra kelias į tikresnį rytojų, į tyresnį pasaulį, kuriame prasiverši su gabumais, talentais, bei šypsena. Ne ta, kuria šypsosis reklamose modeliai, kad už tai gautų didesnį kiekį butolino lūpom, ir krūvą pinigų už aktorinius sugebėgimus apgauti žmones. Šypsokis savaip, nes žinau, kad Tavo šypsena neįkainojama. Taip, ji tikresnis už deimantą!
O, dabar atsisėsk, įkvėpk, pamiršk rūpeščius, uždaryk senųjų metų duris, pabučiuok artimus ir pasitik 2016-uosius su tikresne šypsena, ir baik skųstis, jog šventė!! 🎀

P. S. Kaip susikuriame metus taip juos gausiai apdovanojame padėkos žodžiais, ar beviltiškais keiksmais, tad linkiu Tau geresnių, puikesnių, gražesnių, įspūdingesnių, originalesnių, ir visokių -snių, tik svarbiausia tikresnių! Bučkis, ir susitiksime kitais metais! 💖💜

Emiliukas ! 💖

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą