Laikas skirtas jai...

Atsidūstu nuo sunkios savaitės. Tiek buvau užimta, kad neradau laiko knygoms. Pasaulis kuris kiekvieną kartą iš naujo atgimsta, vos tik mums prisilietus... Net ir dabar berašydama žvilgteliu į knygos viršelį, įsitikindama ar ji nedingo, nors aišku kur ji dings, jog kojų neturi... Nors gal... Nenustebčiau jai per kūčių naktį, ir knygos išriedėtų pastebėti krintančio sniego! Ak, kaip gera turėti prigrūstą knygų lentyną, kurią kaskart papildau iš bibliotekos parneštomis knygomis... 
Šikart skaitau knygą pirktą iš knygų mugės "Tamsa kuri prabudo". Tai istorija apie mergaitę Jorę Amarilę, kuri atrodo nieko neišsiskirianti iš kitų jos amžiaus vaikų, tačiau kas taip mano klysta! Nors pradžioje aš ir taip maniau... Tačiau ji yra šiek tiek užsisklendus, gyvenanti savo paslaptingame pasauly, turinti tik mamą ir žiurkėną, kuris miega diena iš dienos. Jorė neturi nei draugų, nei be mamos kitų artimųjų. Mergaitė tik nori įminti jos galvoje gluminančią paslaptį, kuo ji dažnai bando išsikraustyti su mama? Kodėl jos vis slapstosi? Ir kas iš tiesų dedasi pastarosiomis dienomis? Viskas prasideda kai Jorė einanti namo pamato mergaitę su rožiniu paltu, vedžiojantį šunį... 
Nepažįstamos mergaitės paslaptingumas patraukia Jorės dėmesį, tačiau ar tikrai ji yra viena iš seklių? Tačiau visi atsakymai slypi pasaulyje, kuriame ji net neįsivaizdavo atsidurianti. Tai įtraukianti ir tikrai nepaprasta knyga. Nesu skaičius šios autorės knygų, tačiau jau vien nuo šios knygos, norisi susipažinti ir su kitomis autorės knygomis...
Neutrali, mistiška, gyvenimiška ir neabejinga knyga, kuri patrauks jau vien iš viršelio, o vėliau sužavės jus ir savo stiliumi Jūsų širdis...

Su meile, Emilija! :)

P.S. O pabaigai, daina kuri užliūliuos...