Raidės

Žvelgiu į juodus nagus - dažytus, pirštus kurie liečia mažus klavišus, klavišus kurie spragsi skleisdami garsą, aš tarytum juos užkalbu, kad šie nesiskųstų, ir ištvertų bent valandai parašydami žodžius išspaustus kompiuterio ekrano lape... O ką aš daryčiau jai puoščiausi ekrane? Jei žavėčiau kitus, arba kaip tik erzinčiau. Būčiau neutraliausia raide... Užsispyrusia ir sunkiausiai tariama, gal koks heroglifas, o gal net viena iš lietuviškųjų raidžių tarkim h, ar f - kurios man ir dabar kliudo lietuvių kalboje... Ne, aš nešnypščiau, ar aikčiočiau, verčiau būčiau abėcėlės viduryje pati sunkiausia... Patiktų kitiems būti kliūtimi ir viena iš jų ne itin patraukliausia, tačiau norėčiau ir papypsinti būdama p raide, o gal net m, jog šioji raidė reiškia man labai du brangius žodžius : Mama ir meilė! Gražiausieji be tėvo ir tėvynės... 

Raidės kaip ir žodžiai, tik jų pagalba galime susikalbėti...

Ištikimai Jums, Emilija