Apglėbus tvirtai laikau Jos sparnus, šie sklando ore lyg sužeistas paukštis, o aš lyg beširdė laikau širdyje... Iš to kas teliko bandau suklijuot, ir viskas praeis lyg šaltis pilve, ir ko gi norėt man iš tavęs, jei net negali pagelbėti man! Bandau sulaikyt nuo požiūrio prasto, tačiau neišeis matau aš gi vėl! Ir paleidžiu Tave į laisvę, į šaltį, negrįšk niekada supraski mane... Šaltas peilis įsmigo pilve, suduodamas smūgį lyg žodį skausmingą sakydama - ne!!
Kūrybos ertmėj stovinti aš - Emilija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą