Žinai, yra tokių žmonių, kurie visomis jėgomis ir išgaliomis siekia savų tikslų, nesvarbu koki pavojai jų laukia, nesvarbu kas jiems kenktų, ar kas eitų šalia, jie tiesiog mato tikslą iškylantį prieš akis, kaskart kai prie jo priartėja, bet jie nepasiduoda net tada, jei pikta kaimynė pakiša koją, net tada jei burbteli klasiokas nepatenkintas tavaisiais siekiais, ir vis gi tas žmogus nepasiduoda, net jie gyvenimo audra sviestų jo pusėn didžiausią akmenį, kuris nublokštų visus pasaulio kalnus, bet tiktais ne jį. Ir kaip keista, jis nepavargsta tikėti. Eina su bėdomis, bet pamažu jų stengia išvengti, ir jam tai pavyksta. O, kad aš turėčiau tokią stiprybę kaip jis, ir dar tokią begalinę kantrybę siekti tikslų. Bet tiesa yra skaudesnė nei svajonės, ar viltys, nes dažniausiai jos yra išpūstos, o vat teisybė kitokia... O, gal man ir nereikia tos varginančios kantrybės, ir tų siekių, kaip, kad pasiekia kiti žmonės, gal aš turiu tam pribręsti, suaugti iki tam tikro tikslo, gal mano tikslas yra suaugti ne fiziškai, bet emociškai, iki tam tikro lygio, kurį pereičiau aš... Ir gal aš turiu pasidžiaugti kitais, nei savimi, nei savo užgaidomis, ar norais... Žinai, būna tokių akimirkų, kai norėtum priglausti nepažįstamąjį ir išsilieti jam ant peties, o tada bandyti išklausyti jo, nes išsiskyrus nekamuotų toks abejingumas, kaip sutikus artimą ir jam išsipasakojus nerimą keliančius dalykus... Gal palengvėtų nuo naštos, kurią kartais tempiu, kaip bobutės vis mažėjančią pensiją. Gal ir nevykęs palyginimas, bet bent guodžiu save, stengiuosi, nes meluoti aš nemoku ir nenoriu... Žinai, aš kartais per daug galvoju, verčiau vykdžius ar bent stengčiausi kažką daranti. Nes žodžiai, ir liks žodžiais, o darbai bent duos naudą ir prasme. Taip pat ir pažadai niekam tikę, nes jie tik žada, bet ne duoda... Sutikus šviesą, slėpiausi vildamasi sutikti tamsą, kuri bent manęs neišduos, ir neatskleis mano ydų, nes šviesa tai žibintas įstrigęs širdyje, nešantis tiesą ne itin malonią... Su meile, Emilija ❤
Atrodo pirmoje pastraipoje kalbi kaip tik apie mane. Aš tokia užsispyrus ir taip siekiu savų tikslų, kad mane tai net kartais nervina. Nebegali turėt laisvo laiko, negaliu nieko daugiau daryt kaip siekti to vienintelio tikslo. Ach... bet žinau, kad be tikslų nieko nebus. Bus tuščias gyvenimas. Tad linkiu, Tau niekada nepasiduoti, į viską žvelgti su džiugesiu ir toliau rašyti, kad aš ką paskaityt turėčiau ir vis prisiminčiau, kad ne vien savo džiugesių ir problemų turiu :)
Eina sau, kaip gali vieno žmogaus komentaras pakeisti likusį vakarą :) Aš tai begalo džiaugiuos, rasdama Tavo pėdsakus, ir, kad galime dalintis ne tik džiaugsmais, bet ir problemomis, kurių deja neišvengiamai kiekvienas turi.. Taip smagu, kad drebėdama iš džiaugsmo dėkoju besišypsodama ir kuždėdama tą vienintelį ačiū! :) O tų tikslų reikia siekti, bet taip, kad neatsibostų, o tarytum patiktų kaip, kad keliaujant... :) Gražaus Tau vakaro :)
Atrodo pirmoje pastraipoje kalbi kaip tik apie mane. Aš tokia užsispyrus ir taip siekiu savų tikslų, kad mane tai net kartais nervina. Nebegali turėt laisvo laiko, negaliu nieko daugiau daryt kaip siekti to vienintelio tikslo. Ach... bet žinau, kad be tikslų nieko nebus. Bus tuščias gyvenimas. Tad linkiu, Tau niekada nepasiduoti, į viską žvelgti su džiugesiu ir toliau rašyti, kad aš ką paskaityt turėčiau ir vis prisiminčiau, kad ne vien savo džiugesių ir problemų turiu :)
AtsakytiPanaikintiEina sau, kaip gali vieno žmogaus komentaras pakeisti likusį vakarą :) Aš tai begalo džiaugiuos, rasdama Tavo pėdsakus, ir, kad galime dalintis ne tik džiaugsmais, bet ir problemomis, kurių deja neišvengiamai kiekvienas turi.. Taip smagu, kad drebėdama iš džiaugsmo dėkoju besišypsodama ir kuždėdama tą vienintelį ačiū! :) O tų tikslų reikia siekti, bet taip, kad neatsibostų, o tarytum patiktų kaip, kad keliaujant... :) Gražaus Tau vakaro :)
Panaikinti