Kiek mes norime, bet ar kažką darome, veltui skaičiuodami minutes. Kiek mes svajojame, bet vietoj to, kad siektume, nuleidžiame rankas. Kiek mes verkiame, bet ar kada prisimename kiek daug kartų šypsojomės? Kiek mes dovanojame, bet ar patys kažkam tampame dovana? Ar mes tokie bejausmiai, kad neužuodžiame prisiminimų? Ar stengėmės, kad kiltume? Manau, kiekvienam derėtų atsakyti tai, ko labiausiai bijome sužinoti. Tos smerkiančios tiesos, kurią nešiojasi praeiviai, bet ne mes. Arba mes, bet ne jie. Tik vieni kitiems meluojame, lyg darydami gerą darbą. Lyg už šį "darbą" mums mokėtų. Deja, ir moka. Gyvenimas kaip bumerangas, jei norime kažką gauti, turime kažką atiduoti. Tik mūsų teisė rinktis, ką mes atiduosime... Bekvapius norus, ar dūžtančias viltis? Emilija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą