Kaip ir vakar (ketvirtadienį) ėjau į spektaklį, po kurio iš laimės negalėjau atsipeikėti... Tai buvo kažkokios naujai išgyventos emocijos, kurias parsinešiau! Buvau su tėvais, tėčio gimtadienio proga spektaklyje - "Dulkių spindesys".
Tai buvo šokio, judesių spektaklis išreiktas tik kūnu - šokiu, be žodžių, kurių net nereikėjo, tačiau aš supratau, jog kartais net nereikia žodžių, galima žmogui išreikšti meilę ir veiksmais... Be nuostabių šokių judesių, buvo ir kurta Lino Adomaičio muzika, kuri vertė šypsotis, vos tik įžengus naujai pasirodžiusiam aktoriui...
Muzika leido atsiskleisti ir pajusti laisvę žmogui, kurios kartais mums trūksta... Ne dėl to, jog mes būname vieniši, ar neatsipalaidavę, bet vien dėl to, jog būname tarp tų žmonių, dėl kurių mes jaučiamės prastai, gėdijamės jų, arba jaučiamės lyg jų šešėly! Šokio laisvė ir buvo pavaizduojama spektakly, tačiau nestigo ir drabužių, aprangos atitikimo ir grožio, taip pat meilės... Sėdėdama mąsčiau, kaip gera stebėti, ploti, džiaugtis už tai, kad yra menas, teatras, spektakliai... Uhh... Net užliedavo geros emocijos... Tačiau kalbant apie pabaigą ji buvo netikėta, ir labai graudi, kad net apsiverkiau...
Kartais pamanau, jog manyje yra meilė menui, ir gyslos kuriomis teka tik nežemiškas kraujas :)
"Mūsų gyvenimas – teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys. "
Raineris Marija Rilkė
Raineris Marija Rilkė
Tad leiskite sau kilti, aukščiau negu galite ir beabejo kopkite ten kur Jūsų širdis veda... O kaip sako viena mokytoja, nenustokite "kultūrintis", ir palaikyti tuos kuriems reikia Jūsų plojimų... :)
Tad visad besimėgaujanti teatro magija - Emilija!
.jpg)
Emilija,tu esi išties puiki straipsnių kūrėja,menininkė.šis gan racionalus bei įspūdingas straipsnis verčia susimąstyti kiekvieną būtybę. :-)
AtsakytiPanaikintiAčiū, net paraudonavau iš laimės... :)
PanaikintiAš taip pat labai mėgstu ir dievinu teatrą. Vieną kartą buvau "keistuolių teatro" spektaklyje ir po jo dar ilgai jaučiausi lyg šlapiu skuduru apdaužyta, įsimylėjau aktorius ir personažus, nenorėjau jų palikt, norėjau būt su jais kiekvieną dieną. Blyn.
AtsakytiPanaikintiSmagu, kad atsiranda žmonių kurie dievina teatrą, galima dalytis įspūdžiais ir pan., Aš nė kart nebuvau "Keistuolių teatre", tačiau labai norėčiau, mat jie bent iš reklamų atrodo geri aktoriai :D
PanaikintiTikrai pritariu, jog norėčiau pasilikti, mat kai išėjau dar ilgai mašinoje sėdėjau išsišiepusi :)
Galiu pritarti nuomonei apie "Dulkių spindesys" spektaklį, jis nuostabus! Pati galėjau dalyvauti šokio moskleiviams skirtai programai ir stebėti repeticijas, pasiruošimą ir pabendrauti su šokėjais. Po šios praktikos dar ilgai išliks tas nuostabus tikro teatro skonis.
AtsakytiPanaikintiTau pasisekė, pamatyti ne tik patį spektaklį bet ir kas užkulsiuose vyko tai repeticijas... Apsidžiaugčiau jei ir aš būčiau pakviesta tai pamatyti :)
Panaikintidabar taip uzpludo noras nueiti ir paziureti ta spektakli. Visi taip teigiamai kalba apie, kad net AS uzsinorejau :D
AtsakytiPanaikintiNuostabus laikas buvo, šauniai praleidome ne tik džiaugdamiesi jog kartu buvome šeimoje, bet ir tokioje atmosferoje - spektaklyje... Uhh! :)
AtsakytiPanaikinti