Akimirką nuleidžiu akis į vadovėlį kuris guli ant stalo, jame atsispindi natos, dainos žodžiai... Juodos raidės, tačiau jas bedainuojant tampa spalvotomis... Raidės kurios turi garsą... Raidės kurios sukelia jausmus dainuojant, tačiau turi įvairiopą reikšmę... Taip ir žodžiai kurių būna skirtingų, nuo bereikšmių iki daug žadančių ir tikrai reikšmingų!
Dar dabar girdžiu dainos melodiją ir žodžius : "Tai gražiai, gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė. Tai gražiai, gražiai už rankos vedė vasaros diena ilga. Vienas žodis Lietuva..."
Atrodo, jog dabar dainuočiau, girdėčiau klasės balsus, mokytoją prie pianino, ir save žiūrinčią pro langą ir dainuojančią iš širdies!
Muzika tai lyg meditacija, lyg nematomas tačiau daug reiškiantis draugas, kuris gydo nuo žodžių prisilietimų, užvedančios melodijos ir šauniai geros dainos :)
Nors muzika yra tyla tačiau ji skleidžiama įvairiopai, kaip ir žmogus kuris skleidžia skirtingą žodį...
Pasaulis būtų juodas arba baltas jei nebūtų spalvų, ir muzikos kuri pagyvena visas esančias spalvas. Tad įsiklausykite nors į menkai girdimą paukščių čiulbėjimą, žmonių chorą, radijo stoties grojamą dainą... Nes tada išgirsime jog pasaulis apsutas meilės muzikai...
"Kai dingsta žodžiai, prasideda muzika. Heinrich Heine"
Dainuojanti Emilija
Be muzikos nėra gyvenimo... As visą laiką tai sau sakau.
AtsakytiPanaikintiBeabejo, ji yra visur, ir jei jos nebūtų mes pražūtume... Kaip ir spektakly kuriame buvau be šokio buvo ir muzikos... Nereikėjo net žodžių :)
AtsakytiPanaikinti