Prisiminimų dėžutė

Tvarkant savo sukuistus stalčius, ir lentynas, kurios buvo prigrūstos senienomis, pagalvojau apie prisiminimus, kurie palikdavo žymę, tačiau žymės buvo ne kas kita, o piešiniai, kuriuos piešdavau būdama maža, aišku dabar laiko tam neatrandu, o be to neitin gražiai moku piešti... Atsimenu, kai kartą mažasis pusbrolis paprašė nupiešti gyvūną, lygtais liūtą, o aš tik išsisukinėjau sakydama neturinti laiko, tačiau aš nemokėjau, nemokėjau piešti elementariausio gyvūno, nu ir kas, kad pasiteisinsiu jog buvau jaunesnė... Tačiau aš vistiek gyvuosiu savo prisiminimais ir niekad nemokėsiu piešti liūtų! :)
Tačiau liūdint dėl ateities, ir dėl to jog esu netalentinga piešimui, žvilgtelėjau į pasakas, kurias taip mėgau būdama maža... Atverčiau pirmą pasitaikiusią, ir bandžiau neverkdama iš laimės skaityti pasaką apie pelenę... Šyptelėjau, nes ją taip mėgau, atsimenu kaip mama skaitydavo ją vakarais... Ak, taip lengva gyventi prisiminimais tačiau ir sunku, nes nesusikursi naujų, kaip sakė viena mano draugė. Aišku, tie prisiminimai išliks, tačiau jie man bus tik praeitis, kuria dar ir dabar džiaugiuosi lėkdama ateities traukiniu...
Ateities traukiniu man smagu važinėtis, tačiau kartais grįžinėju praeities stotelėje, aišku traukinys nenorom mane išleidžia, bet kai noriu pasiknaisyti praeityje, jis sutinka vos sulėtinęs...
Atrodo taip skiriasi ir praeitis ir ateitis, tačiau turi savo taisyklių, ir bendrų pamokų! Abu mokytojai, tačiau ir dabartį turi įtraukti... Kai pagalvojus kiekviena praeita minutė tampa praeitimi...
Mamai įžengus į kambarį, ir matančią mane skrajojančią kažkur aukštai ir žvelgiančią ašarojančiomis akimis į albumus, nuotraukas kuriose buvau dar tokia mažytė, jai priėjus pasijaučiau saugiau, ir apkabinau taip stipriai kaip tik galėjau... Ir tada nušvitau, už lango, kad ir tamsu švystelėjo saulės pasislėpęs spindulėlis, nušvitęs ir manajame veide ir danguje...

"Nereikia su savim tampyti prisiminimų. Tai sunkus bagažas, jeigu nesi toks senas, kad jie būtų vienintelis dalykas, kas tau beliko. "
Erichas Marija Remarkas

O ar Jūs vis dar širdyje laikot prisiminimus? Koks įsimintiniausias?
Su meile, Emilija! :)