Įspūdžiai

Dar dabar atsimenu riedantį autobusiuką, kuriame sėdėjo kelių klasių vaikai, tarp jų ir aš su savo drauge, mokytojai besikalbantys tarpusavyje, ir vairuotojas sėdintis už vairo!

Žiūriu pro langą, stebėdama medžius kurie prabėgom sveikinasi pro langą... Nespėju jų įžvelgti, tačiau norėčiau įkvėpti gryno oro, mat autobuse kartkartėmis pučia karštas oras...

Visą kelią pražiūrėjau pro langą, kartkartėmis pro petį žvilgčiodavau į realybę autobuse, tai pat žodžiais apsimesdavom su sėdinčia geriausia drauge...

Tačiau kai įvažiavom į Vilnių - mūsų tikslą, aiktelėjau iš žavesio, na aišku ne kartą esu buvus Vilniuje, tačiau taip seniai, kad net nepamenu ar jame buvo dangoraižių... 

Žvalgydamasi į kairę, į dešinę, ausyse skambėjo mokytojo žodžiai, kurie tarytum sklendė iš padebesių...

Galiausiai privažiavome pirmąjį tikslą - Prezidentūrą.

Tačiau prieš mums visiem išlipant, ieškojome kur pasistatyti autobusą... ( Neįdomiausia dalis :))

Kai jau radome vietą, išlipome gerai nusiteikę ir vorele nuėjom per senamiestį... Nespėjau net aiktelėti, kai matėsi patys gražiausi restoranai, viešbučiai, tolumoje Gedimino pilis, Televizijos bokštas kuris pasislėpdavo už kitų didmieščio pastatų...

Kaip mokytojas sakė, diena ypač pasisekė, ne tik mes šypsojomės išplėtę šypsenas, ir iškėlę aukštyn galvas, tačiau ir Vilnius, bei saulės spinduliai švietė mums į galvą, bei skleidė savo šilumą...

11 : 30 val.
Bestovinėdami greta baltų Prezidentūros rūmų, strykčiojom (bent aš širdyje) laukdami, kada galėsim įeiti vidun... 

12 : 00 val. 
Panašiu laiku įėjome į Prezidentūros rūmus, kuriuose vos spėjome žvalgytis... Pirmiausia buvome sutikti, gido ir vyro kuris, mus tikrino prieš įeidamus, į valdas... Aišku pirmiausia nusirengėme paltus, ir pakabinome ant pakabų kurios kiek buvo sunkios... Aš ir tuo metu šyptelėjau.
Na, o tada ir prasidėjo kelionė, kurios niekada nepamiršiu... 
Ji truko apie valandą, tačiau daug ko išmokau - papildžiau savo žinias, įgavau dar didesnio pasitikėjimo, ir žinojimo, jog aplankyti Prezidentūrą yra begalo smagu...
Šiek tiek žinių :
Pastato valdos apie 3 hektarus ir 13 arų;
Mėlynasis kambarys buvo įkurtas pačio Napoleono Bonaparto;
Matėme ir pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo kambarį, kuriame ekcelencija dirba, bei priima žmones...
Kambarių nenupasakosiu tačiau jų iš viso apie šimtą, bet nevisuose buvome. Tačiau buvo verta apsilankyti ir pasigrožėti iš vidaus plintančiu grožiu! 

***
Išeidami, apvaikščiojome senamiestį, ir galiausiai nusprendėme kopti į Gedimino pilį, pamatydami visą kraštovaizdį.
Prisipažinsiu, kaip kažkada ir minėjau bijau aukščio, tada teko tą baimę prirakinti ir išmesti laukan iš savęs, tačiau ji taip lengvai nepasidavė, kartkartėmis man belipant su drauge, prasiverždavo baimė, net negalėdavau judėti į priekį...
Tačiau, kiekviena baimė turi savo pabaigą, ją jog kažkada vistiek reikės įveikti...
Tad kai užlipau, į akmenimis grįstą Gedimino pilį, išvydau neregėtą vaizdą kuris plytojo apačioje... Nors mes vaikščiojame apačion, bet nėra nieko gražiau kaip tai matosi iš viršaus...
Kai nusileidome žemyn, truputį pasivaikščiojome apie katedrą, rotušėje... Buvau užlipus ir ant laimės trinkelės - plytelės, kurioje besisukdama laikrodžio rodyklėje turėjau sugalvoti norą... Aišku, realištišką... 

***
14 : 30 val.
Panašiu laiku, vykome į knygų mugę Litexpo! Šios dienos tikslo labiausiai ir laukiau, nors šie metai bus antrieji kai dalyvauju, ir važiuoju. Tačiau nekantrauju pamatyti knygas, gal labiau tas kurios mane sudomins ir prisivers atkeliauti iki manęs, nusišypsoti ir įsliūkinti į maišą, grįžti namo ir prisirišti prie lentynos...
Galiausiai praėjus pro apsauginius, lengvai atsidūstu, kaip noriu patekti vidun... Ir su geriausia drauge, pradedam bėgti iki įėjimo...
O tada atsiveria durys į knygų pasaulį...
Pasidėjus paltus ir juos pasikabinus nešdinamės iš rūbinės, ir skubame turbo greičiu į parodą...
O tada, aikteliu ir čiumpu draugę bėgdama į "Nieko-rimto" skyrių, kur ten ir pirkau vieną iš dviejų knygų - tai lietuvių autorės Neringos Vaitkutės "Tamsa kuri prabudo". 
Ją pirkau su skirtuku kuris tiesiog blizgėjo mano rankose, vaizduodamas mano atvaizdą, kurio matėsi tik gal 5%. 
Antroji knyga kurią pirkau taip pat lietuvių autorės Kristinos Gudonytės - "Blogos mergaitės dienoraštis". Jos norėjau ankščiau, tačiau taip ir neprisiruošdavau nusipirkti, be to ir kaina mane nesudomindavo... 
Gavus įvairiausių bukletų, knygučių, skirtukų, spektaklio "Trubadūro" skrajučių, jaučiausi pakylėtai...
Sutikome su drauge ir Beatą Nicholson, arba geriau pažįstamą Beatą iš "Beatos virtuvės"! Tačiau, nedrįsom pasifotografuoti... Blemba, net dabar gailiuosi! 

17 : 00 val.
Ir galiausias paskutinis maršrutas - namai namučiai... 
Įlipdama į autobusą, taip pavargau (aišku, kad iš džiaugsmo), kritau ant sėdynės ir vos neužsnūdau...
Ak, bet buvo taip viskas fantastiška, kad be paliovos grįždamos su drauge kalbėjom nuo knygų, iki asmeniškų smulkmenų! :)

20 : 50 val.
Na, o dabar sėdžiu pavargus vos neužmerkdama akis, ir rašau paskaudusiais pirštais, kaip šiandien buvo NUOSTABU! 
Ak, niekados nepamiršiu šios dienos! 
P.S. Šie metai knygų mugėje - detektyviniai. Ir jie vyksta net šešioliktąjį kartą! 

Su meile, Emilija