Kas būtų jeigu pyktis dingtų, jei staiga sužinotume jog nemokame pykti, na prarastume tą jausmą...
Manau kiekvienas iš mūsų nustebtume, bet jei prarastume pyktį nebeliktų ir kitų jausmų kaip antai : meilė, atleidimas... Manau mes būtume tuščiagalviai žmogystos - be širdies, proveržių, jausmų!
Jog žinome, kad per pyktį atrandame meilę, išmokstame taisytis iš savo klaidų. Manau tie kas trokšta atsikratyti pykčio, teisingai elgiasi. Nes kiekvienas kuris "užspaudžia" pyktį, galiausia tai gali baigtis ir mirtimi, jog nuo per didelės tylos, neišsikalbėjimų, patyčių ir nusižudo žmonės, taip manydami jog bus vienintelė priežastis dingti... Bet nemanau, ar tai vienintelis būdas tai išspręsti.
Taigi patarsiu kaip Tau išspręsti Tave griūvančias negandas :
1. Turi pasitikėti bent vienu Tave supančiu žmogumi, ir išsipasakoti, išsilieti, kad būtų lengviau;

3. Turėk draugę! Svarbu turėti draugę, žmogų mokykloje kuris stebi Tavę, priešams puolant ir apgina, be to, draugas ar draugė liudininkas, tad gali drąsiai išsipasakoti.

Kaip kovoti su pykčiu?
* Neapkalbinėk;
*Jei mėgsti "bobučių pasakėles", nustok tai daryti ir stenkis kauptis į dalykus kurių Tau gyvenime prireiks;
*Nekalbėk ir nekišk savo didelės nosies, ten kur ji nepageidaujama;
*Kuo mažiau konfliktuok;
*Ignoruok žmones kurie tarpusavyje kiša ten kur nereikia arba apkalbinėja, geriausia praeiti iškėlus galvą ir mintyse kartoti : "Aš tvardausi";
*Ir svarbiausia PASITIKĖK SAVIMI! Jei nepasitikėsi bet kada skriaudėjai pradės kopti "Tau ant galvos", o manau to tikrai Tu nenori.
Taigi didžiausios sėkmės kovojant su pykčiu, bet nepamiršk kad bet kokia šypsena ar geras žodelis padarys pasauliu geresniu, nei išlietas pyktis!
Sėkmės, Emilija :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą